Mūsų Šviesa
Michelle Obama
Išminties perlai iš knygos
Knygoje aptariamos asmeninės stiprybės, savivokos ir tikėjimo savo vidine šviesa temos. Kiekvienas žmogus turi unikalią vidinę šviesą, kurią verta ginti ir saugoti. Aptariama, kaip svarbu išlaikyti tikėjimą savimi susidūrus su sunkumais. Knyga skatina drąsiai siekti savo svajonių, peržengti ribas ir nepasiduoti baimei. Moterys dažnai susiduria su savikritika ir visuomenės spaudimu. Išeitis – pasitikėti savo instinktais ir siekti asmeninės pilnatvės. Skaitytojos raginamos būti atkakliomis, saugoti savo vidinę pusiausvyrą ir nepasiduoti aplinkinių nuomonei. Vidinė šviesa yra jėga, kuri gali padėti įveikti gyvenimo iššūkius ir pasiekti asmeninių bei profesinių tikslų. Baimę pavertus „raketų kuru” yra pasiekiami dideli dalykai, įgyvendinamos didelės svajonės.
Ar kada susimąstei, kad tavyje glūdi vidinės šviesos spindulys? Galbūt ši knyga privers tave stabtelti ir paklausti: Ar aš irgi turiu savyje vidinės šviesos spindulį? “Visų mūsų širdyse”. Vadinasi, tavyje irgi yra šviesa. Tik reikia sugebėti ją pamatyti, įsižiūrėti, atrasti. Prisijaukink šią mintį, jei kartais ji dar tau svetima. Pasėk sėklą. Tu esi šviesos nešėja ir gali ją skleisti, jei pasirinksi. Patikėk, kad tavyje yra vidinės šviesos spindulys. Esi spindulys didelio švytinčio šviesos šaltinio. Esi dalis kažko didesnio! Niekas niekada neužtemdys tavyje esančios šviesos. Spindėk, šviesk, nušviesk kelią sau ir kitiems, nušviesk tamsą. Linkiu visoms suvokti ir atrasti savo vidinę šviesą!
Leisk sau praplėsti savo pasaulio ribas. Tu turi pasirinkimą. Tu gali rinktis. Tu gali rinktis augimo kelią.
Pastebėk tai, kas gera, atkreipk dėmesį į gerus dalykus. Rinkis matyti. Pagirk save ir kitus. Pasigėrėk saulėlydžiu, pasidžiauk gamtos didybe.
Negalvok apie tai, kuo nesi arba ko neturi. Vertink save atsižvelgiant į tai, kas esi ir ką turi. Neapgailestauk. Neslėpk kas esi, o pripažink savo tapatybę ir kitoniškumą, unikalumą. Priimk save oriai tokią, kokia esi. Keisk savo požiūrį į save iš neigiamo į teigiamą. Perrašyk savo istoriją, jei jauti, kad per dažnai save smerki ir kritikuoji. Įkvėpk pati save. Nelauk įkvėpimo iš kitų.
Svajok apie tai, kas nematoma.
Pati nusistatyk ribas, neleisk, kad ribas tau nustatytų kiti. Svarbu ne tai, kur esi dabar, o kuo ketini tapti.
Paversk savo silpnybę stiprybe. Įgyk savikliovos. Pažink savo galias ir jas pritaikyk.
Pasakok savo istoriją. Atsiskleisk.
Siek aukštumų. Būk neprilygstama. Leisk sau gyventi išskirtinį gyvenimą. Kilk aukštyn, eik į priekį, daryk darbus, įveik kliūtis.
„Tikiu, kad visų mūsų širdyse glūdi vidinės šviesos spindulys, tai, kas visiškai unikalu ir individualu, liepsna, kurią verta ginti. Gebėdami atpažinti savo šviesą, randame galių ir ja naudotis”
„Viską lemia požiūris į save. Tai pamatas, išeities taškas, norint keisti mus supantį pasaulį”
„Išeik jausdama lašelį baimės ir grįžk turėdama jūrą išmanymo”
„Dvasinė pusiausvyra yra pamatas, ant kurio galima kuri visą gyvenimą”
„Niekas tavęs neprivers jaustis blogai, jei giliai širdyje jautiesi gerai”
„Sunku svajoti apie tai, kas nematoma”
„Jūsų ribos nėra mano ribos”
„Vis dar svarsčiau, ko artimiausiais metais ir apskritai gyvenime man reikės ir kas galėtų ilgus metus išsaugoti širdyje meilę.
Dabar jau galiu pasakyti, kad ne kokteiliai mai tai ar medaus mėnesio apartamentai. Ne nuostabūs saulėlydžiai tolimuose kraštuose, ne įspūdingos vetuvės, ne turtai ir ne gyvenimas pasauliui rodant fasadinę savo pusę. Šie dalykai tikrai nepadeda išsaugoti meilės”
„…būtent mes, moterys, dažniausiai linkusios pernelyg griežtai save vertinti, nes nuo pat vaikystės esame pratinamos prie nelygybės ir apkrauname savo sąmonę su tikrove nieko bendro neturinčiais moteriškos tobulybės vaizdiniais. Nė viena iš mūsų – tikrai nė viena – jų neatitinka. Ir vis tiek mėginame”
„Motinai sunku nesižvalgyti ir neklausti savęs:
Ar jos visos, išskyrus mane, tobulai tvarkosi?”
„…tas nuolat persekiojantis visiško bejėgiškumo jausmas, kad nepakankamai dėl jų padarėte [vaikų] arba kad viską darėte blogai ir dabar vaikui tenka mokėti už jūsų aplaidumą arba priimtus netinkamus sprendimus. Numanau, kad dauguma mūsų neišvengiamai ir nuolat jaučia kai ką panašaus nuo pirmųjų akimirkų, kai išvydo mylimo, tobulai nekalto savo kūdikio veidelį ir pagalvojo:
Ak, kad tik visko nesugadinčiau”
„Bet svarbu suprasti, kur norite eiti”
„Turėdami ką slėpti, galime jaustis vieniši, atskirti nuo kitų, galime dar labiau kentėti dėl to, kad esame nematomi. Tai sunkus kelias. Visos mūsų paslaptys, kurias slepiame ir kurias saugoti mus skatina instinktybmvi baimė ir gėda, gali dar labiau sustiprinti jausmą, kad esame ne savo vietoje ir nesvarbūs, kad mūsų tiesa niekada visiškai neatitiks pasaulio, kuriame gyvename, tikrovės. Slėpdami savo silpnybes, niekada nesužinosime, kas dar jų turi, kas dar galėtų mus suprasti arba kam dar galėtume padėti atskleidę tai, ką slepiame”
Amanda Gorman: „…niekas nesitiki, kad spindėsime visą gyvenimą…Dar reikia priprasti prie minties, kad atėjau čia ne akimirkai ir ketinu daug nuveikti. Stengiuosi įsisamoninti, kad nesu žaibas, kuris blykstelės tik kartą. Aš – uraganas, atūžiantis kasmet, ir netrukus vėl mane pamatysite”
„Ne kiekvienam lemta būti liūtu arba uraganu. Tačiau tai dar nereiškia, kad jūsų darbas menkas, kad jūsų gyvenimo istorijos neverta pasakoti”
„Ir dar viena likimo ironija: kad ir kiek pastangų įdėsite, kad ir kiek pasieksite, vis tiek atsiras kaltinančių jus žmonių, kad trumpinote kelią arba kad nesate verti būti kalno viršūnėje…Jie siųs daug kartų girdėtą žinią:
Nemanau, kad nusipelnei to, ką turi.
Galėčiau patarti tik viena: nesiklausykite. Neįsileiskite į širdį nuodų”
„Matau dalelę jūsų. Jūs matote dalelę manęs”
„Nuo pat vaikystės man patiko jausti, kad ko nors pasiekiau, įveikti stiprybės teikiančius iššūkius ir drąsinti save nepasiduoti baimei. Norėjau išskirtinio gyvenimo, nors anuomet nenumaniau nei kokio būtent, nei kaip vaikas iš Čikakos Saut Saido rajono galėtų jį susikurti. Žinojau tik viena: ketinu siekti aukštumų. Norėjau būti neprilygstama”
„Kaip ir dauguma vaikų, žavėjausi istorijomis apie pirmeivius, tyrinėtojus ir asmenybes, įveikusias visas kliūtis ir pranokusias bendraamžius, kurie nepaisė ribojimų ir pranokusias bendraamžius, apie žmones, kurie nepaisė ribojimų ir praplėtė menamų galimybių ribas…[ ] Užmigdavau galvodama apie tas keliones. Troškau peržengti ir plėsti ribas, kita vertus, nebuvau naivi”
„…vaikystėje žinai, kad esi protinga ir galėtum daugelyje sričių tapti neprilygstama, bet turi pripažinti, kad pasaulis į tave žiūri visiškai kitaip. Tai toli gražu nėra palanki starto pozicija. Ji gali kelti depresiją ir reikalauja nuolatinio budrumo”
„Gerai bent, kad jaunystėje turime viliojamai tyrų tikslų ir esame besąlygiškai tikri, kad niekas mūsų nesulaikys ir pasieksime viską, ko norime. Šis svajoniųnir veržlumo derinys glūdi giliai širdyje ir skleidžia šviesą lyg liepsna”
„Vis dėlto anksčiau ar vėliau gyvenimas neišvengiamai sujaukia svajones – ir troškimą siekti profesinių aukštumų, ir patekti į didžiąją sceną, ir paskatinti prasmingas visuomenines permainas. Gana greitai išryškėja ribos. Netikėtai iškyla kliūčių. Pasigirsta prieštaraujančiųjų balsai. Kelią pastoja nesąžiningas kitų elgesys. Pagrįstas nerimas dažnai pasitvirtina. Ima trūkti pinigų. Ima trūkti laiko. Vis daugiau turi daryti kompromisų ir dažnai jie neišvengiami. Paklauskite tų, kurie pasiekė bent dalį to, ko norėjo. Siekiant atsidurti ten, kur nori, ateina laikas, kai pasijunti ne keliaujanti, o kovojanti.
Būtent tada labai svarbu, ar esate paslankūs. Tuo pat metu jums tenka ir pulti, ir gintis, ir eiti į priekį, ir tausoti turimus išteklius, kad artėdami prie savo tikslo visiškai nenusivarytumėte nuo kojų. Padėtis gali greitai komplikuotis. Jums reikės ir apsišarvuoti. Iš patirties žinau, kad jei norėsite pralaužti užtvaras ir nugriauti sienas, jums teks rasti savo ribas ir jas ginti, vertinti savo laiką, saugoti jėgas, sveikatą ir dvasinę pusiausvyrą. Pasirodo pasaulyje netrūksta ribų ir ribojimų, vienus jų peržengti sunku, kitus – būtina, o dar kitus būtų geriausia tiesiog susprogdinti. Dauguma mūsų visą gyvenimą mėgina atskirti, kuriuos iš jų turėrume peržengti, o kurių – ne.
Svarbiausia – suprasti, kad be gynybos niekas negali leistis į didvyrišką kelionę ir likti gyvas. Išsikėlus didžius gyvenimo tikslus, sunkiausias iššūkis jums bus sugalvoti, kaip apginti savo svajones ir veržlumą, kaip likti atkakliems per daug nesisaugant, kaip likti vikriems, pasiruošusiems augti ir leisti kitiems pamatyti jus tokius, kokie esate. Taip jūs mokotės saugoti savo liepsną neslėpdami jos skliedžiamos šviesos”
„Įsitikinau, kad net ir patekus į vidų nėra lengva atsiktatyti pojūčio, jog esi pašalietė. Įtampa lieka ir ji gaubia tave kaip rūkas. Kartais klausi savęs: Kada bus lengviau?”
„Kai jie leidžiasi, mes kylame”
„kilti
yra darbas, dažnai sunkus ir varginantis, nepatogus ir žeidžiantis. Jums teks nekreipti dėmesio į tuos, kurie jūsų nekenčia ir kurie jumis abejoja. Jums reikės atsitverti siena nuo tų, kuriems labai patiktų, jei patirtumėte nesėkmę. Ir darbuotis net ir tada, kai žmonės šalia jūsų pavargs, praras tikėjimą ir pasiduos”
„Kilti – tai neįsileisti nuodų ir įsileisti galią. Vadinasi, turite atidžiai eikvoti jėgas ir išsigryninti įsitikinimus. Kartais veržiatės pirmyn, kartais atsitraukiate suteikdami sau galimybę pailsėti ir atsigauti”
„Noriu jums pasakyti, dar kartą priminti:
kilti
– tai nedemonstratyvus įsipareigojimas nuolat eiti pirmyn. Jis prasmingas tik tada, kai padarome darbą. Šis iššūkis bus tuščias, jei tik kartosime jį ur klijuosime ant internetinės prekybos platformoje Etsy pardavinėjimų prekių. Šį iššūkį turime įkūnyti, pripildyti jį savo asmenybės – net savo susierzinimo ir skausmo. Kai iškelsime štangą, sulauksime ir vaisių”hly recommended!
„Gebėdami atpažinti savo šviesą, randame galių ir ja naudotis”