Nesutramdyta
Glennon Doyle
Asmeniniai užrašai ir gražiausios mintys iš knygos
Vidinis balsas
Knygoje stiprus dėmesys sutelkiamas į vidinio balso atradimą ir jo išgirdimą. Vidinis balsas pasako ko tu iš tikrųjų nori ir kur tavo vieta. Maža mergaitė tavyje su intuicija ir vaizduote sako tau: aš vis dar čia. Tau reikia ją išgirsti, jos klausytis ir sekti paskui ją. Atrakink duris ir išleisk mažą mergaitę į laisvę, išvaduok savo laukinę prigimtį. Tapk tikra, autentiška, tapk savimi. Išlaisvink savo „gražią, gaivalingą, tikrą laukinę prigimtį”. Ženk iš narvo į pasaulį. Klausyk savo jausmų, pasitikėk savo širdimi, intuicija. Tikėk savimi. Turėk drąsos atmesti tai, kas įžeidžia tavo sielą. Atrask savo giluminį žinojimą, negyvenk pagal kitų taisykles. Tikėk tuo ramiu, tyliu balsu viduje. Tuomet niekas negalės tavęs kontroliuoti. Sukaupk visą drasą ir rinkis žinojimą.
Savęs lyginimas su kitais
Tau nereikia savęs lyginti su kitomis. Esi nepaprasta tokia, kokia esi. Unikali, nuostabi, nepakartojama.
Šaltinis
Tu esi savo pačios šaltinis. Tavo šaltinis yra tavyje. Tavo viduje visko apstu ir viskas teka į išorę netrukdomai. Tavo jėga ir stiprybė teka iš tavęs pačios, o ne ateina iš išorės. Tu pati gali viską duoti: meilę, šilumą, dėmesį, rūpestį. Tau nereikia laukti šių dalykų iš kitų.
Vidinės ir išorinės esaties darna
Tarp tavo vidinio ir išorinio aš beveik visada yra perskyra. Ar jautiesi lyg turėtum du aš? Ar esi pasidalinusi į dvi aš – vieną rodomą kitiems, o kitą slepiamą nuo pasaulio. Ar esi vientisa? Ar taip jauteisi ilgai, bet negali aiškiai įvardinti? Ar esi atvira pati su savimi? Dažnai jau mokykloje skylame į dvi dalis. Išorėje esame vienokios, viduje – kitokios. Slepiamės, neleidžiame sau atsiskleisti. Norėdamos pritapti, dažnai išduodame save. Dvi asmenybės. Būk vientisa. Sujunk savo skilusias dalis į vieną. Būk autentiška. Būk tikra. Panaudok savo asmenybę sielos energijai realizuoti. Nesiderink prie pasaulio, tegul pasaulis derinasi prie tavęs. Nesikeisk dėl pasaulio, verčiau keisk pasaulį. Neišsižadėk savęs. Rinkis tikėti tiesomis apie save, kurios šaukia, kokia tu nuostabi, talentinga, vertinga. Gyvenk darnoje su savo siela ir veik išvien su savimi. Tegul tavo siela ir tu susivienija.
Savivertė
Tikriausiai tavo įsitikinimai apie savo vertę klaidingi. Ar sieji savo vertę su išoriniais laimėjimais? Kvaila taip galvoti. Tavo vertė yra vidinis dalykas, visa ko esmė. Esi verta erdvės, kurią užimi šioje Žemėje. Tu esi verta! Esi verta ilsėtis, tinginiauti, skaityti, mąstyti, jausti. Kaip autorė pabrėžė, savo kertinį įsitikinimą apie vertę „paveldėjai, nesusikūrei”. Jį jau išaugai.
Skausmo dovana
Jei tenka atsiskirti nuo pasaulio ir jauti lyg nieko nevyksta, nenusimink. Prisimink, kad iš tikrųjų tavo gyvenime vyksta labai svarbūs pokyčiai. Ištrink senas ribojančias mintis ir įdiek į savo „programą” naujas mintis apie save ir pasaulį. Atsiduok sielvartui. Dužk į šipulius, numirk. Išgyvenk savo sielvartą, skausmą. Pasinerk į vienatvę ir toje nebūtyje rask ramybę, išgijimą, harmoniją, grožį, save, Dievą. Išgyk, atgimk, prisikelk, atsiskleisk, sužydėk.
„Kiekvienai moteriai, prisikeliančiai gyventi”
„Bijojau to, kas slypi mano viduje. Toji galia buvo užtektinai stipri, kad sunaikintų kiekvieną mano jaukaus gyvenimo kertelę”
„Dabar myliu save. Meilė sau reiškia, kad mano santykis su savimi grįstas pasitikėjimu ir ištikimybe. Tikiu, kad visuomet palaikysiu save, tad esu ištikima vidiniam balsui. Verčiau nepatenkinsiu kitų lūkesčių nei apleisiu save. Verčiau nuvilsiu kitus nei nuvilsiu save. Verčiau atsisakysiu kitų nei savęs. Būsiu su savimi, kol mirtis mus išskirs”
„Žinau, kam skirtas mano kūnas. Jis ne vyrams naudotis. Jis ne daiktams parduoti. Jis skirtas mylėti, mokytis, ilsėtis ir kovoti už teisingumą. Žinau, kad kiekvienas kūnas šioje žemėje yra tokios pačios, neprilygstamos vertės”
„Selah yra niekas prieš pat didįjį sprogimą moters, virstančios nauja visata”
„Niekuomet nebuvau visiškai pranykusi. Mano kibirkštėlė visuomet liko manyje, vis ruseno. Bet išties ilgą laiką jaučiausi dingusi”
„Dabar žinau, kad tie žodžiai atėjo iš vidaus….buvau aš pati…Tas balsas, kurį galiausiai išgirdau, buvo mano pačios balsas – mergaitės, kurią dešimties metų užrakinau, kuria buvau iki tol, kol pasaulis pasakė man, kuo būti, – ir ji tarė: „Štai aš. Nuo šiol kontrolę perimu aš”
„Mano nuomone, žurnalai turėtų rodyti mergaites, kurios yra stiprios, geraširdės, drąsios, rūpestingos, nepakartojamos, ir pademonstruoti visų skirtingų plaukų bei kūnų tipų moteris.VISOS moterys turi būti LYGIOS”
„Viskas gerai, pasakiau sau. Apsaugosiu save ir artimuosius slėpdama tai, kad mano viduje”
„Gailestingumo stebuklas yra tas, kad gali duoti tai, ko niekada negavai. Tu negauni gebėjimo mylėti iš tėvų. Ne jie yra tavo šaltinis. Tavo šaltinis yra Dievas. Esi savo pačios šaltinis. Tavo upė yra stipri. ..Tekėk nekliudoma”
„Kažkur kažkada kažkas – kad ir dėl kokios drąsios, stebuklingos priežasties – galiausiai pripažino savąjį drakoną. Ji nusprendė pasitikėti tuo, ką jaučia, žinoti tai, ką žino, ir drįsti įsivaizduoti neregimąją tvarką, kur galėtų būti laisva. Ji atsisakė save varžyti. Nusprendė atsiverti ir leisti degti”
„Kas, jei man nereikia jūsų leidimo, nes jau esu laisva?”
„Nemąstyk. Nejausk. Nežinok. Nepasitikėk savo širdimi ir protu, tikėk mumis. Toks yra tikėjimas”
„Būk atsargi kokias istorijas pasakoji apie save”
„Turėtų būti gera ilsėtis vidury sumautos dienos. Turėtų būti gera jaustis vertai erdvės, kurią užimi šioje Žemėje, kai nereikia jos užsidirbti plušant kiekvieną mielą minutę. Turėtų būti gera ilsėtis ir vis tiek jaustis vertingai. Ir aš noriu ilsėtis ir vis tiek jaustis vertinga”
„Šis mažas, tamsus kambarys buvo tarsi kokonas. Visą tą laiką ji buvo čia, patirdama absoliučią metamorfozę….Sielvartas yra kokonas, iš kurio išnyrame naujos”
„Sielvartas sudaužo mus į šipulius. Jei leisitės sau sudužti ir tada vėl surinksite save dar kartą, šukė po šukės, vieną dieną atsibusite ir suprasite, kad esate vėl sulipdytos iš naujo. Jūs vėl vientisos ir stiprios, bet netikėtai – naujos formos, naujo dydžio”